[Plius] 50 Armėno Atspalvių: III Dalis

Įrašas SoundCloud:

https://on.soundcloud.com/TVpLg 

III Dalis: Pasirinkimas

Tekstas yra autoriaus išmonė, visi įvykiai ir asmenys – atsitiktiniai.

– Visai nieko, kaip 90-mečiui, - pabučiavo jį į skruostą.

– Sportas ir kokybiški narkotikai.

– Kaip norėčiau...

Jis pakelia ant grindų numestas kelnes ir kažką ištraukia iš kišenės.

– Apsauginiai visko turi.

– Veskitės mane, pone! – strykteli iš lovos.

Jis pridega jai cigaretę, ji giliai įtraukia ir paduoda atgal, išpūsdama dūmus jam į veidą.

– Viešpatie, pagaliau.

– Senas, geras draugas dopaminas.

– Sveikas sugrįžęs namo, - išsidrebia pintame rūkyklos fotelyje.

– Džiaukis, kol turi.

– Tau būtina viską gadinti?

– Dalis būvimo gudrašikniu. Tokios taisyklės. Ne aš jas kuriu, - paduoda cigaretę atgal.

Telefonas jos kišenėje pradeda ritmingai vibruoti. Ji pasižiūri ir su demonstratyvia panieka nutildo.

– Nujaučia.

– Rimtai?

– O tu jam skambintum spontaniškai antrą nakties?

– Jie visada atsiranda kada per vėlu, - išpučia dūmą.

– Kas – jie?

– Vyrai mano gyvenime.

– Galbūt tu nori, kad jie tokie būtų?

– Kokie?

– Neryžtingi, - paima cigaretę iš jos rankų.

– Nenoriu, negaliu to pakęsti.

– Tuomet kodėl tokius išsirenki?

– Tu kitoks.

– Esu neryžtingiausias žmogus pasaulyje. Tiesiog išmokau tai įveikti.

– Tuomet tu man pasakyk, - pasiima cigaretęatgal.

– Froidas. Santykius kuriame pagal savo tėvus. Nepabėgsi.

– Taip paprasta?

– Mes pernelyg sudvasinam mėsą ir chemiją.

Ji įsikniaubia į telefoną ir virš galvos pakelia ranką, kad jis paduotų cigaretę.

– Vilnius visai mielas, - braukdama per telefono ekraną, - netoli manęs.

– Buvo lietuvių iš Sovietų sąjungos, kurie plaukte bėgo iki Švedijos.

– Atplauktum pas mane?

– Ne.

– A. Baigėsi išminčius, pasirodė tikrasis patinas. Išdulkinai ir pamiršai?

– Tu nori su manimi kažko ilgalaikio?

– Taip.

– Mestum jį dėl manęs?

– Galiu parašyti žinutę dabar pat.

– Tame ir problema.

– Kame?

– Tavo lojalumas. Esi žemame starte mesti vyrą, kuriam tu rūpi.

– Aš jam nerūpiu.

– Tuomet kodėl su juo būni?

– Tiesiog patogu.

– Aš nenoriu būti tas, kurio skambučius tu tildysi vartydama akimis.

– Jeigu norėsi, šitoje situacijoje neatsidursi.

– Jeigu tavo santykiuose kažkas kartojasi, čia ne jie, čia tu.

– Aš galiu keistis – nusibodo taip.

– Tu kalbi apie įpročius, kurie tavyje formavosi pastaruosius 27 metus. Mes žiūrime į 10 metų intensyvaus darbo su savimi. Padarytum tai? Dėl manęs?

– Ką padarytum dėl manęs tu?

– Tu matyt iš labai privilegijuotos šeimos. Jūs žmonės viską matote tik per naudą.

– Kas tame blogo, matyti naudą? - paduoda cigaretęatgal.

– Nauda yra geras pasiteisinimas daryti šūdinus dalykus.

– Kartais reikia tiesiog pasirūpinti savimi.

– Žiūrint kieno sąskaita, - garsiai įkvepia dūmą.

– Jeigu ją nuolat pildysi, neturėsi problemų, - paprašo cigaretės atgal.

– Niekas negali būti atsakingas už tavo ištikimybę išskyrus tave pačią, - išpučia dūmą ir užgesina cigaretę į peleninę.

– Uždominavai jaunesnę ir pažeidžiamesnę. Pasijautei tikru vyru?

– Pasijaučiau saugus.

– Nuo ko?

– Nuo tavęs. Princesė turi iltis.

– O gal tu tiesiog per silpnas jai?

– Visada viskas būna atvirkščiai. Triukšmingiausias kambaryje, mažiausiai savimi pasitiki. Tas, kas atrodo silpniausiai yra pats pavojingiausias. Tu pati nesuvoki koks tai automatinis elgesys. Tu paprašei mano Linkedin – būtent šitos, ne kitos socialinės medijos, tam, kad grįžusi į Malmo galėtum su manimi susirašinėti palei jo nosį ir sakyti, kad tai darbo reikalais. Tu jau buvai suplanavusi savo sekantį nuotykį dar neįpusėjusi kelio iki mano staliuko. Neabejoju, kad Instoj pas tave pilna žinučių iš po storių, kuriuose maivaisi prieš veidrodį. Tu turbūt net esi sureitingavus tuos chatus ir išskaičiavusi visas galimas opcijas. Tu tai darai taip seniai ir taip dažnai, kad jau to nebepastebi.

Ji staigiai pašoka nuo fotelio ir piktai įsižiūri jam į akis.

– Supistas bailys, - sušnypščia.

– Štai kur ji – grobuonė, malonu pagaliau tave pamatyti.

– Nusibodo tavo žaidimai!

–Žaidimai ne pas mane. Čia pas tave kiekvienas veiksmas – su dvigubu dugnu.

– Ką tu man bandai įrodyti?

– Tai, ką tu jauti dabar – pyktis ir neteisybė, tai yra atstūmimas. Lygiai taip pat jautėsi visi, kuriuos atstūmei tu.

– Patys kalti.

– Ką jie tokio padarė, kad būtų nusipelnę paniekos ir serijinės neištikimybės?

– Silpnumas yra didžiausia nuodėmė.

– Tai yra gražus pasiteisinimas. Tuo tarpu, tu pati išsirenki tokius, kurie tave nuvilia. Tu taip paniškai bijai atstūmimo, kad būni tik su pažeidžiamais nevykėliais, kurie tavęs tikrai neišduos. Todėl tu pradedi taip jų nekęsti. Jie yra gyvas priminimas apie tavo baimes ir nepasitikėjimą. Nori herojaus, bet renkiesi liurbį, nes galvoji esanti tik to verta.

Jai per skruostus pradeda riedėti didžiulės ašaros.

– Kas su manimi negerai? - pratrūksta verkti.

– Dabar jau viskas gerai, - apkabina, - tu pripažinai, tai labai daug, dabar galima kažką daryti dėl to.

– 10 metų... - giliau įlenda jam į glėbį.

– Kažkam daugiau, kažkam mažiau, bet apytikriai tiek, - glosto jai galvą.

– Aš negalėsiu, - dar labiau susigūžta.

– Galėsi. Esi karalienės vaikas. Pati nesuvoki kokia esi stipri.

– Padėk man.

– Atleisk, negaliu. Man reikia padėti sau. Mūsų abiejų neišvilksiu. Tu visiškai teisi – per silpnas.

– Negi mane paliksi vieną?, - pasižiūri aukštyn didelėmis, šlapiomis akimis.

– Tu pajėgsi tai padaryti viena.

– O kas jeigu nesikeisiu?

– Atkartosi savo šeimos modelį: visus velkanti matriarchė žmona, liurbis vyras, underachieveris vaikas.

– Aš galiu rinktis kitokius vyrus.

– Negali. Tave traukia tik tie, kurių tu negerbi.

– Tu mane trauki.

– Laiko klausimas, kada ir manęs negerbsi. Tai yra kaip priklausomybė – keiti vyrus, bet visada atsiduri tuose pačiuose santykiuose.

– Ką man daryti?

– Visą vakarą mes apie tai kalbam. Rinkis.

– Ką?

– Nesvarbu ką, tiesiog pasirink ir priimk viską, kas su tuo ateina.

– Kaip tai padaryti?

– Tiesiog daryk ir pasidarys.

– Pasakyk normaliai, ne kaip Instagramo guru.

– Žmonės intuityviai labai gerai nujaučia ką jiems reikia daryti. Populiarioje kultūroje tai nuvalkiota į žemę, bet pasitikėk savo instinktais.

– Aš pasitikiu.

– Tu pasitiki savo protu. Tai ne instinktai. Protas gali meluoti, instinktai – ne.

– Kas jie yra?

– Sunku paaiškinti, tarsi impulsai kūne. Kuo labiau klausysi, tuo geriau suprasi.

– Nežinau ar galiu jais pasitikėti?

– Gali. Jie tave atvedė į šį pokalbį.

– Nepalik manęs, prašau.

– Tai yra saviapgaulė.

– Kas?

– Kad aš būsiu tavo herojus.

– Bet gali juo būti.

– Nebūsiu. Mes esam mėsa ir chemija. Po pusmečio gerieji hormonai baigsis, aš tau nusibosiu, kaip ir visi iki manęs. Dar po pusės metų, tu grįši ten kur pradėjai.

– Kodėl?

– Todėl, kad tik tu pati gali sau padėti.

– Tu man padedi, labai.

– Bandai save įtikinti nesirinkti. Viskas ko tau reikia yra tavyje. Turi tik išmokti prie to prieiti.

– Nepalik manęs taip.

– Nevisai paliksiu. Jaučiu atsakomybę už atidarytą Pandoros skrynią. Jei pasirinksi ir eisi tuo keliu, bus labai juodas laikotarpis. Tu žinosi kada jis ateis. Paskambink man ir aš tave ištrauksiu.

– Per mažai.

– Kai ateis laikas, suprasi kaip tai daug.

– Man skauda.

– Tau dužo širdis. Nemeluosiu, bus sunku. Pyktis ir gėda tave kratys 3 mėnesius mažiausiai.

– Ką man dabar daryti?

– Tiesiog pradėk. Statyk koją už kojos, o visa kita seks iš paskos.

– Dabar bus atsisveikinimas?

– Bijau, kad taip. Bet tu palik mane. Tegu tai būna tavo sprendimas. Išeik kaip priklauso. Kaip karalienė.

– Karalienei reikia karaliaus.

– Taip neveikia. Karūna yra viena.

Ji švelniai priliečia jam žandą.

– Viso gero, - ji pasako laužyta lietuvių kalba.

– Ma’a salama, - jis ironiškai nusišypso.

Ji tyliai sukikena ir nuleidžia galvą.

– Paleidžiu, - atitraukia ranką jam nuo veido.

– Tik neatsisuk, nebandyk pagauti mano atspindžio, jokių paskutinių žvilgsnių. Tiesiog eik į priekį.

– Einu.

Ji delnais nusivalo nubėgusias akis, garsiai šniurkšteli, nusisuka eiti, sustingsta akimirkai, išsitiesia, pakelia aukštyn galvą ir grakščiai pranyksta už automatinių durų.

– Viso gero, karaliene, - jis prisidega sau cigaretę ir lieka stovėti vienas.